REIKI MOKYTOJAI

Šiuo metu pasaulyje yra gana daug Reiki krypčių, mokyklų. Kiekviena mokykla pati pasirenka, kaip mokyti savo mokinius, kokias praktikas naudoti, kaip inicijuoti ir į kelias pakopas šį mokymą išskaidyti. Nors mokyklų ir krypčių daug, tačiau visos jos siekia vieno tikslo: platesnio šios nuostabios universalios gyvybinės energijos naudojimo.

Visgi mes, šio projekto autoriai – po ilgo domėjimosi, ieškojimų ir bandymų periodo pasirinkome naują Reiki sistemą ir metodiką: Usui / Holy Fire® III Reiki Ryoho, kurios pradininkas – Tarptautinio Reiki mokymo centro įkūrėjas, garsus Reiki meistras mokytojas William Lee Rand.

Mūsų sistemoje tam, kad išsaugoti žinių vientisumą ir praktikų perdavimo tęstinumą - kiekvienas mokytojas savo mokiniams pristato savo linijos mokytojus. Ir kiekviena nauja mokinio išmokta ir įsisavinta pakopa po iniciacijos (įžiebimo* ar uždegimo*) sertifikuojama, nurodant žinias suteikusį ir iniciaciją atlikusį mokytoją.

Laikantis tradicijų - pristatome Jums savo mokytojus. Žmones, be kurių mes nebūtume radę Reiki ir visų šios sistemos suteikiamų privalumų.

Mikao Usui (1865-1926) 

Reiki sistemos pradininkas, gimęs 1865 metų rugpjūčio 15 dieną Gifu prefektūros Yamagata rajono Miyama-Tio kaime. Nuo 12 metų Mikao Usui rimtai praktikavo kovų menus ir 25 metų pasiekė didelių aukštumų šioje srityje. Jo žinios medicinos, psichologijos, religijotyros, pranašysčių „meno“ ir Rytų kovų menų srityse buvo gilios ir visaapimančios.

Reiki sistema jungia daugumą Rytų medicinos principų ir tradicijų, penkių elementų teoriją, daosistų, budistų ir sintuistų praktikas. Visą savo gyvenimą Mikao Usui mokėsi ir daug keliavo. Prieš sukurdamas bei pagrįsdamas savo sistemą, išbandė save daugelyje žmogiškosios veiklos sričių.

Bet atėjo laikas, kai sėkmė nusisuko nuo jo, sunkiai susirgo jo žmona, ir Mikao Usui išėjo ieškoti gyvenimo prasmės. Jį, kaip ir daugumą, kamavo klausimas: „Kaip Jėzus gydė žmones rankomis ir ar gali tai padaryti kiekvienas?“ Norėdamas atsakyti į šį ir kitus klausimus, Mikao Usui pradėjo studijuoti senovės rankraščius, kuriuose tikėjosi rasti atsakymus. Paieškos atvedė jį į Ameriką. Ten, Čikagos universitete, jis pradėjo studijuoti teologiją ir gavo teologijos daktaro laipsnį. Tačiau krikščionių Šventajame Rašte jis nerado to, ko ieškojo. Tada jis vėl grįžo į Rytus ir tęsė savo paieškas senuosiuose Kinijos, Indijos šventraščiuose. Jis net išmoko sanskritą, kad galėtų skaityti senovinių tekstų originalus. Tolesni ieškojimai atvedė jį į Tibetą, kur jis pagaliau rado atsakymus, bet tik į dalį savo klausimų. Seniausiuose rankraščių tekstuose minima, kad žmogus gali gydyti savo rankomis. Net aprašoma, kaip tai padaryti. Šiuose raštuose yra keletas formulių ir simbolių, kurie, galima manyti, ir buvo atsakymas į Mikao klausimus, bet ten nebuvo svarbiausio dalyko – kaip visu tuo naudotis.

Grįžęs į Japoniją, Mikao Usui papasakojo apie savo atradimus Kioto vienuolyno, kur jis gyveno tuo metu, Vyriausiajam ir šis patarė jam atlikti piligriminę kelionę į šventvietes ir medituoti, kad Dievas padėtų rasti atsakymus į visus klausimus. Mikao Usui patraukė ant šventojo Kurijamos kalno, su savimi pasiėmęs tik vandens. Pasiekęs kalno viršūnę, jis išdėliojo prieš save 21 akmenuką ir pradėjo medituoti. Kiekvieną dieną jis išmesdavo po vieną akmenį. Išaušo ir 21-os dienos rytas, tačiau jokio praregėjimo ar nušvitimo taip ir neįvyko. Mikao Usui buvo besusitaikąs su mintimi, kad nebegaus atsakymo į klausimą, kaip Jėzus gydė, kai pamatė šviesos spindulį, skriejantį tiesiai į jį. Pirmomis sekundėmis Mikao Usui panoro išvengti susidūrimo su spinduliu, išsisukti, bet po akimirkos pagalvojo, kad gal jis būtent to ir laukė. Šviesos spindulys smogė tiesiai į trečiosios akies sritį ir Mikao prarado sąmonę. Prieš jo akis raibuliavo įvairiaspalviai ratilai ir auksu tviskantys simboliai, kuriuos jis matė senoviniuose rankraščiuose. Tai buvo Mikao Usui Reiki sistemos atgimimo pradžia.

Chujiro Hayashi (1880-1940) 

Vienu iš Mikao Usui mokinių buvo Chujiro Hayashi, karinio jūrų laivyno pareigūnas, kuris, būdamas 45 metų amžiaus, atsistatydino, tačiau vis dar buvo rezerve. Jis tapo Reiki Meistru ir atidarė savo Reiki kliniką Tokijuje. Hayashi iš daktaro Usui gavo aukščiausios pakopos Reiki žinias 1925 metais ir, būdamas 47 metų amžiaus, tapo jo pasekėju.

Chujiro Hayashi per savo gyvenimą apmokė ir paruošė šešiolika Reiki Meistrų. Viena iš ryškiausių jo charakterio ypatybių buvo ta, kad jis buvo labai griežtas žmogus, tad dauguma jo mokinių negalėjo ištverti šio griežtumo. Jei gydymo seanso ar mokymų metu mokiniai pradėdavo kalbėti, jis tiesiog juos išvydavo. Hayashi klinika buvo labai populiari. Daug žmonių, patekusių į kliniką, pasveikdavo, atsikratydavo sveikatos problemų bei kančių. Klinikoje dirbo praktikuojančiųjų Reiki komanda. Vieną pacientą iki visiško pasveikimo stacionare gydė trijų-penkių gydančių žmonių grupė.

Į Reiki kliniką Tokijuje galima buvo kreiptis ir dėl gydymo, ir dėl mokymosi. Pacientai gydymo metu klinikoje gyveno. O tuos pacientus, kurie negalėjo atvykti į kliniką, Reiki gydytojai lankė namuose.

Chujiro Hayashi buvo gydytojas Ir jis identifikavo bei išplėtojo būtent medicininį Reiki tradicijų aspektą. Būdamas gydytoju, jis formalizavo Reiki seansus, susistemino pozicijas, „pridėdamas Reiki sistemai logikos“.

Tuo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir Hayashi, karinio jūrų laivyno pareigūnas, privalėjo grįžti į armiją. Dėl savo dvasinių įsitikinimų jis negalėjo dalyvauti kariniuose veiksmuose, be to,  numatė, kad šio karo padariniai bus labai sunkūs: Japonija gali būti sunaikinta, nebeliks nė vieno Reiki Meistro. Tad, norėdamas išsaugoti Reiki žinias, jis nusprendė jas perduoti į užsienį. Hayashi klinika per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta, tačiau kai kurie Chujiro Hayashi giminaičiai ir mokiniai išgyveno. Reiki sistema vystėsi toliau. Japonijoje atsirado nemažai Reiki mokyklų. Pagal senąsias tradicijas, net šiandien, įgyti Reiki žinių negali užsieniečiai ir Japonijos piliečiai, kurie gyvena užsienyje, tačiau visi gali būti gydomi.

Hawayo Takata (1900-1980)

Hawayo Takata gimė 1900 metų gruodžio 24 dieną, ananasų pjaustytojų šeimoje Havajuose, Honolulu, Kauai saloje. Būdama smulkaus sudėjimo ir nedidelio ūgio, ji negalėjo dirbti plantacijose. Tad dar mokykloje ji pradėjo dirbti gazuoto vandens pardavėja ir padėjo mokyti vaikus. Baigusi mokyklą ji dirbo stambaus ir turtingo plantatoriaus namų tarnaite, vėliau net 24 metus buvo namų ekonomė ir buhalterė, tai tuo metu buvo laikoma gana prestižišku darbu.

Ji buvo ištekėjusi už plantacijų buhalterio Saičev Takatos. Jie turėjo du vaikus, o jų santuoka buvo laikoma laiminga.

Tačiau po širdies priepuolio Saičev Takata, būdamas 32 metų amžiaus, mirė. Tapusi našle ir likusi su dviem mažametėmis dukromis, Hawayo Takata išgyveno didžiulį nervinį stresą, atsirado rimtų fizinių problemų. Išsivystė tulžies pūslės liga, dėl kurios buvo būtina atlikti operaciją, o kvėpavimo problemos neleido naudoti anestezijos. Jos sveikata toliau blogėjo ir operacijos nebegalima buvo atidėlioti, tačiau ji taip pat galėjo baigtis ir mirtimi. Po sesers mirties 1935 m. Hawayo išvyko asmeniškai pranešti apie tai savo tėvams, kurie buvo persikėlę gyventi į Tokiją.

Atvykusi į Japoniją, ji atsigulė į Maedo ligoninę Akasakoje. Po kelių savaičių, praleistų ligoninėje, jai buvo paskirta operacija. Diagnozė: apendicitas, vėžys ir tulžies akmenys. Naktį prieš operaciją vidinis balsas jai tarė: „Operacija nėra būtina“. Kitą rytą ji vėl išgirdo balsą, gulėdama ant operacinio stalo, kai buvo ruošiama anestezijai, ir ji paklausė chirurgo, ar yra kitas būdas susigrąžinti sveikatą. Chirurgas jai sakė: „Taip, jei galite likti ilgesniam laikui Japonijoje...“, ir papasakojo apie Reiki gydymą, kuris praktikuojamas Chujiro Hayashi klinikoje. Hawayo nusprendė išbandyti Reiki. Chirurgo sesuo, kuri buvo išgydyta šiuo metodu ir kuri mokėsi pas Hayashi, nugabeno Hawayo į daktaro Hayashi kliniką.

1935 metais Hawayo Takata atvyko į Chujiro Hayashi kliniką „Shina No Machi” gydytis. Keturis mėnesius Hawayo praleido klinikoje kaip pacientė. Jos kūnas, siela ir protas buvo visiškai išgydyti. Ji paprašė, kad būtų mokoma Reiki, bet iš pradžių jai buvo atsakyta, ir ne dėl to, kad ji buvo moteris, bet dėl to, kad ji buvo užsienietė. Tuo metu  Hayashi dar nebuvo pasiruošęs pasidalinti Reiki žiniomis su išoriniu pasauliu. Tačiau Maedo ligoninės chirurgas įkalbėjo Hayashi pakeisti savo nuomonę. 1936-ųjų pavasarį Hawayo buvo inicijuota pirmajai Reiki pakopai. Ji dirbo klinikoje kartu su gydytojų grupe. 1937 metais ji pasiekė antrąją Reiki pakopą, o tada grįžo į Havajus. Japonijoje ji praleido dvejus metus.

Kapaa, Havajuose, Takata įkūrė savo Reiki kliniką, kuri tapo labai populiari. Kad apsigintų nuo valdžios institucijų, ji įsigijo gydomojo masažo licenciją. 1938 metų žiemą Takatą Havajuose aplankė Chujiro Hayashi. Jis paruošė Takatą Reiki Meistro pakopai, o 1938 metų vasario 22 dieną Chujiro Hayashi paskelbė Hawayo Takatą Reiki Meistru-Mokytoju. Hayashi pareikalavo sumokėti, ir primygtinai patarė Takatai nesidalinti Reiki pagrindais ir žiniomis be atlygio už mokslą. 1939 metais Takata įsteigė antrąjį Reiki gydymo centrą ir tęsė gydymo veiklą, padėdama žmonėms, kuriems jos pagalbos reikėjo.

 Savo užrašuose Takata labai įdomiai pasakoja apie savo pirmąją pažintį su Reiki. Ji prisimena, kad, kai ją gydė penkių žmonių grupė, jie visi vilkėjo baltus chalatus su ilgomis rankovėmis ir didelėmis kišenėmis. Ji nuolat galvojo, kad jų rankose yra kažkokie elektriniai prietaisai, o kišenėse paslėpti akumuliatoriai ar baterijos. Vieną dieną ji nusprendė patikrinti savo įtarimus, palietė chalatus ir paklausė: „Kur Jūs slepiate tuos prietaisus, kuriais mane šildote?“ Ji nustebo, kai jai parodė tuščias rankas ir tuščias kišenės. Nuo tos dienos Hawayo Takatą apėmė gili pagarba ir pasitikėjimas Reiki sistema.

1941 metais, atsibudusi ryte, Takata pamatė Hayashi fantomą, stovintį jos lovos kojūgalyje, ir suprato, kad mokytojas kviečiasi ją, tad sėdo į pirmąjį laivą ir išvyko į Tokiją. Chujiro jai papasakojo apie savo baimes dėl jo dalyvavimo kare ir paskyrė ją savo įpėdine. Keletą dienų jis perdavinėjo visas savo žinias Takatai. Po mokymo, 1941 metų gegužės 10 dieną, Hayashi sukvietė visus savo mokinius ir artimuosius, atsisveikino su jais, o tada nuėjo į savo kambarį, atsisėdo meditacijos pozoje ir savo noru paliko kūną. Hawayo Takata grįžo į Havajus ir tapo praktikuojančiu Reiki Meistru.

Savo Reiki klinikose, susidūrusi su sunkiai sergančiais pacientais, kuriems reikia ilgalaikio gydymo, ji mokė pacientų giminaičius Reiki pagrindų, kad šie galėtų tęsti gydymą. Jei pacientas būdavo pakankamai stiprus, jis pats būdavo apmokomas, praeidavo parengimo kursą. Takata mokė Reiki, remdamasi istorija ir konkrečiais pavyzdžiais. Užsiėmimų metu buvo draudžiama užsirašinėti, o kiekviena pamoka skyrėsi nuo ankstesnės. Net gydymo pozicijos kiekvieną kartą skyrėsi. Kartais ji pradėdavo nuo galvos, kartais nuo kūno vidurio ar kojų. Jos mokymai skyrėsi, priklausomai nuo Reiki žinių lygio. Ir visi meistrai, kuriuos ji mokė, buvo mokomi skirtingai. Nebuvo jokių panašumų ar vienodų metodų.

Takata ėmė užmokestį už mokymą ir iš mokinių, ir net iš šeimos narių. Ji buvo įsitikinusi, kad tai žmonėms tiesiog būtina, kad tai buvo teisingi mainai: tie, kas nemoka už žinias ir mokymą, negali teisingai įvertinti gautų dalykų ir negali teisingai naudoti  Reiki. Ji buvo daugiau nei įsitikinusi, kad tie, kurie nemoka už mokslą, negali pasiekti gyvenime ar versle sėkmės, juo labiau – gydydami kitus.

Hawayo Takata tapo vakarietiškos Reiki atšakos pradininke. Su tyra ir atvira širdimi ji padovanojo žmonijai tradiciją, kurios galia ir paprastumas padarė ją viena iš labiausiai paplitusių gydymo praktikų pasaulyje. Takata keliavo po šalis, inicijavo 22 Meistrus, o prieš mirtį savo įpėdine paskyrė anūkę – Filis Lej Furumoto, vis dar aktyviai besidarbuojančią šios tradicijos Didmeistrę. 1980 metais, netrukus po to, kai Filis tapo Reiki Meistre, ponia Takata paliko šį pasaulį.

Usui Reiki mokytojų linija

Jei Jus sudomino šios universalios gyvybinės energijos panaudojimo galimybės ir esate pasiruošę to išmokti - kviečiame registruotis į mūsų organizuojamus Usui / Holy Fire® III Reiki Ryoho sistemos mokymus.